trėkšterti

trė́kšterti, -ia, -ėjo intr. 1. trinktelėti: Anas išeidamos trė́kšterė[jo] durimi LzŽ. Reikia ir man atsivest eit [teliuką], kap jau itep trėkšterė[jo] [perkūnija] Grv. 2. suduoti, kirsti: Kap trė́kšterė[jo] bernu ausin, tep ir pargriuvo LzŽ. 3. [i]plyšti, sprogti. | prk.: Šaltis jau trė́kšterė[jo], prasdėj[o] atlyga LzŽ. ^ Kad tu trė́kštertum! (sakoma supykus) LzŽ.